Šiais metais nedrąsiai į mane kreipėsi viena moteris, norėdama sutvarkyti šeimos kapavietę. Prašymą aprašė labai preciziškai. Ką reikia padaryti, ką sutvarkyti, į ką atkreipti dėmesį.
Jautėsi šioks toks nepasitikėjimas – ar tikrai viską padarysime taip, kaip ji tikisi.
Patikinau:
– Tai mūsų pagrindiniai darbai. Juos atliekame nuolat.
Atlikome. Klientei viskas patiko.
Po mėnesio ar dviejų gavome naują prašymą – apželdinti, suformuoti ir nušveisti svarbios asmenybės kapavietę.
Padarėme.
Vėl liko patenkinta.
Ir tada prasidėjo mūsų draugystė. Pradėjome reguliariai prižiūrėti abi kapavietes.
Vasaros viduryje atsirado dar viena kapavietė kitame regione.
Ir ne už ilgo gaunu žinutę:
– Gavome palikimą. Dar vieną šeimos kapavietę.
Atsiuntė velionio vardą ir pavardę.
Pasižiūriu.
Kažkur matytas vardas…
Ir pati kapavietė kažkodėl atrodo pažįstama.
Tik šį kartą pažįstamas buvo ne el. pašto adresas su vardu ir pavarde, o jau vardas, iškaltas ant paminklo.
Nusiminiau, nes tai buvo neseniai mūsų klientė… ir jos užsakymu prižiūrėta kapavietė.
… kartu ir nustebau.
Pasirodo, tai buvo ištisas šeimos kelias pas mus.
Parašau klientei:
– Žinokite, mes šią kapavietę žinome. Ją dar praėjusiais metais prižiūrėjome.
Ir gaunu atsakymą:
– Vis neradome, kam ji buvo atidavusi tvarkymą! Tai buvote jūs!
Pasirodo, kartais gyvenimas pats sudėlioja viską į vietas.
Klientė mus surado iš naujo.
Žinote, mes iš tiesų turime ne klientus.
Mes turime šeimas, kurių artimųjų atminimą padedame saugoti.
Kartais viena kapavietė po kitos.
Kartais – viena karta po kitos.
Ir mums labai gera žinoti, kad šeimos viena kitai mus rekomenduoja ir patiki mums tai, kas joms svarbu.
