Dvi moterys susipažino kapinėse, lankydamos netoliese esančius šeimų kapus. Ilgainiui susitikimai virto draugyste, kurią viena jų vėliau tęsė rūpindamasi draugės kapu.
Moterys kalbėdavosi apie šeimas, rūpesčius ir kasdienybę. Tačiau vienu metu viena iš jų nustojo atvykti. Vėliau draugė pamatė kapavietėje jos vardu pažymėtą kryželį.
Neturėdama šeimos kontaktų, ji pradėjo prižiūrėti ir draugės kapą. Tvarkydama savo artimųjų vietą, pasirūpindavo šalia esančia. Taip tęsėsi ilgą laiką.
Kai pačiai pasidarė sunkiau atlikti darbus, ji kreipėsi į mus. Prašė išvalyti draugės kapą nuo piktžolių, kad paskui galėtų pati tęsti priežiūrą.
Atlikome sutartus darbus. Šį atvejį prisimenu kaip pagalbą žmogui išsaugoti jam svarbų ryšį. Draugystė tęsėsi per paprastą, nuolatinį rūpestį.