Ponia Jelena prieš daugybę dešimtmečių kapinėse susipažino su Janina. Nedideliu atstumu buvo jų šeimų kapai, abi moterys dažnai atvykdavo tuo pačiu metu. Po truputį užsimezgė draugystė – jos dalinosi šeimos istorijomis, rūpesčiais ir džiaugsmais. Ilgus metus kas mėnesį jos susitikdavo tame pačiame kampe jaukiose kapinaitėse.
Tačiau vieną dieną Janina nebeatvyko. Laikas bėgo, kapavietė liko netvarkyta… Kol galiausiai Jelena pamatė naują kryželį su draugės vardu. Ji žinojo apie Janinos šeimą, bet kontaktų neturėjo. Širdis neleido praeiti pro šalį – tad kaskart, tvarkydama savo kapą, patvarkydavo ir draugės. Ir taip daugybę metų.
Šiemet ponia Jelena pati susirgo – Laimo liga atėmė daug jėgų, vos pavykdavo pasirūpinti savais reikalais. Ji kreipėsi į mus:
„Ar galite sutvarkyti nuo piktžolių draugės kapelį taip, kad vėliau galėčiau jį pati prižiūrėti?“
Ir mes tai padarėme.
💚 Tokiose istorijose supranti, jog mūsų darbas – tai pagalba žmonėms tęsti ryšį, kuris jiems svarbus visą gyvenimą.
