Pamačiusi kolegės Viktorijos atliktus darbus juokaudama paklausiau, ar ji vietoje priežiūros neįrengė naujos kapavietės. Pokytis buvo toks ryškus.
Ji atsakė, kad skyrusi dar šiek tiek laiko pamatė galimybę pagražinti tai, kas jau buvo. Toks požiūris man svarbus: pirmiausia įvertinti esamą kapavietę ir jos galimybes.
Žmonės, kreipdamiesi dėl neprižiūrėtos vietos, kartais pradeda teisintis. Stengiuosi juos nuraminti ir sutelkti pokalbį į tai, ką galime padaryti dabar.
Šis atvejis primena, kad tvarkingam vaizdui ne visada reikia viską įrengti iš naujo. Kartais didelį skirtumą sukuria kruopšti esamos kapavietės priežiūra.